Filmai

Festivalio temos:

1. Partizaninio karo priežastys
2. Partizaninių pajėgų struktūra
3. Partizanų kovos strategija ir taktika (ginkluotė)
4. Partizaninių organizacijų vienijimosi procesas
5. Kolaboravimas ir išdavystės
6. Partizaninis karas: tautos pergalė ar pralaimėjimas
Kitos temos:
Partizaninė spauda
Tremtis


Festivalyje numatomi demonstruoti Filmai

„Laisvės kryžkelės. Pietų lietuvos partizanų sritis. Apybraiža apie Adolfą Ramanauską – Vanagą“

dokumentinis, 2010 m., 10 min.
Kūrybinė grupė: Dalius Žygelis,
Ričardas Čekutis

Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, matydamas savo tautiečių kančias, kasdieninius žmonių areštus, okupantų savivalę, būsimasis partizanų vadas galutinai apsisprendė išeiti kovoti drauge su kitais jau veikiančiais laisvės kovotojais. Adolfas Ramanauskas pasirinko Vanago slpyvardį, iš pradžių vadovavo Nemunaičio apylinkės partizanų būriui. 1946 – Merkio rinktinės vadas, 1947-jų rudenį perėmė vadovauti Dainavos apygardai, o po D. Jenčio – Ąžuolo žūties paskirtas ir Pietų Lietuvos srities vadu. Sričiai sėkmingai vadovavo iki 1948 . spalio, kai išvyko į Vakarų Lietuvą tęsti visos Lietuvos partizaninį pasipriešinimo vienijimąsi.
1949 m. vasario mėn. vykusiame visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Adolfas Ramamauskas išrinktas Vyriausiosios vadovybės nariu, LLKS pirmininko Jono Žemaičio – Vytauto pavaduotoju.

1950 m. sausio 19 d. Buvo paskirtas LLKS Gynybos pajėgų vadu, o vasario 2 d. Adolfas Ramanauskas patvirtino pradėjes eiti šias naujas pareigas.
1956 m. spalio 11 d. Išduotas bendramokslio ir suimtas. Adolfas Ramanauskas Vanagas buvo kankinamas dar beveik metus, 1957 m. lapkričio 29 d. LTSR Auksčiausio Teismo nutarimu jam įvykdyta mirties bausmė. Atrasta palaidojimo vieta – Vilniuje, Antakalnyje, Našlaičių kapinėse.


„Tėvynė – tai ta vieta žemėje, už kurią tu esi atsakingas“

Dokumentinis – eksperimentinis, 2016 m., 77 min.
Režisierė: Rima Vinerskaitė
Filmavo: Rima Vinerskaitė
Robertas Kisielius
Laurynas Lukoševičius
Montažas: Audrius Grigoraitis
Rimos Vinerskaitės – režisierės, Aistės Petrauskienės – istorikės dokumentinio – eksperimento filmo idėjos įgyvendinimas Ratnyčios upelio kranto bunkeryje.
Laikinai pakaitomis apgyvendinami – Juozas Kavaliauskas /kalvis/, Mikas Suraučius /kompozitorius/, Tomas Vailionis /eilinis, 100 –sios kuopos karys savanoris/, Ramūnas Šerpetauskas /karininkas/, Miroslavas Filistovič /kapitonas, Karo medicinos tarnybos psichologas/. Kiekvieno apmąstymai apie Tėvynę, rezistenciją, asmeninę atsakomybę, pasipriešinimą.
Dainavos apygardos vadovavusių vadų: Juozo Vitkaus – Kazimieraičio, Adolfo Ramanausko – Vanago, Liongino Baliukevičiaus – Dzūko, Juozo Gegužio – Diemedžio biografijų, prisiminimai ir liudijimai.


„Partizano žmona“

dokumentinis, 2011 m., 50 min.
A Propos studija
Scenarijaus autorius Vytautas V. Landsbergis
Režisierius Vytautas V. Landsbergis
Agnė Marcinkevičiūtė
Operatorius Audrius Kemežys
Gvidas Kovėra
Montažo dizaineris Tomas Rugevičius Rugys
Garso operatorius Vytis Puronas
Filmo prodiuseris Vytautas V. Landsbergis

1948 m. Paryžiuje, dr. Nijolė Bražėnaitė – Poretto susipažino su partizanų vadu Juozu Lukša – Daumantu, atvykusiu iš Lietuvos slapta misija.
1950 m. vasarą juodu susituokė.
Mokydamasis prancūzų ir JAV žvalgybos mokyklose, Juozas Lukša – Daumantas turėjo slapstytis, dažnai keitė gyvenimo vietą.
Vienintelė galimybė palaikyti ryšį su žmona Juozui Lukšai liko laiškai.
Praėjus mėnesiui po vedybų Juozą Lukša anglų žvalgybos lėktuvu buvo perskraidintas į Lietuvą su dar dviem Vakaruose apmokytais partizanais.
1951 m. rugsėjo 4 d. Juozas Lukša žuvo išduotas buvusio bendražygio J. Kukausko.
Juozo Lukšos – Daumanto palaidojimo vieta – nežinoma.
1953 m. Nijolė Lukšienė persikėlė gyventi į JAV. 1957 m. JAV kongresmenas Č. J. Kerstanas pranešė Nijolei apie jos vyro Lukšo žūtį. Iki tol net šešerius metus Nijolė nieko nežinojo apie savo mylimąjį, Tuo met. jai buvo 33 metai. Antrąsyk Nijolė Lukšienė ištekėjo už italų gydytojo Florenso Poretto.
Išaugino dvi dukras – Liuciją ir Laurą. Kasmet rugsėjį Nijolė atvažiuoja į Lietuvą, aplanko Juozo žūties vietą.


„Nematomas frontas“

dokumentinis, 2014 m., 87 min.
Kino kūrėjai: Jonas Ohmanas, Vincas Sruoginis.
Vincas Sruoginis
Markas Johstonas

„Tik nepasiduokit gyvi“. „Geriau jau mirti nei tarnauti okupantui!“,“ Lietuvą, už laisvę vyrai“. Šie atviri ir jaudinantys žodžiai skambėjo ir partizanų – žmonių, pasiryžusių paaukoti gyvybę dėl savo šalies, lūpų. Sovietųvaldžios karo pajėgos juos vadino „Nematomu frontu“. Mirčiai neabejingi vyrų būriai 1944 – 1953 m. susibūrė į pasipriešinimo judėjimą ir kovojo prieš komunistų pasaulį Sovietų Sąjungoje.
Filmas „nematomas frontas“ partizanų istorijos faktai perteikiami pasitikint atviru liudininkų ir amžininkų pasakojimais, poetine atmosfera, kuria ištraukos iš partizanų lyderio Juozo Lukšos dienoraščio, tuomet siaubą, kankinimus, meilę ir narsą atskleidė dar niekur nematyti archyviniai kadrai. Šilumos ir asmeniškumo suteikė fatališka Juozo Lukšos ir Nijolė Bražėnaitės meilės istorija


„Ledo vaikai“

dokumentinis, 2013 m., 68 min.
Kūrybinė grupė:
Justinas Lingys (Liertuva)
Jonas Ohmanas (Švedija)
Edgaras Engizeris (Latvija)
Inga Berulienė (Liertuva)
Algis Liutkevičius (Liertuva)
Vytautas Jankevičius (Liertuva)
Algimantas Apanavičius (Liertuva)
Tomas Ribaitis (Liertuva)
Laoenidas Glušajevas (Liertuva)
Ken Basford (Didžioji Britanija)
Živilė Kropaitė (Liertuva)
Raimondas Šeštakauskas (Liertuva)
Lina Lingienė (Liertuva)
Ieva Jegelavičiūtė (Liertuva)
Žydrūnas Tamas (Liertuva)
Ala Asovskaja (Liertuva)
Algirdas Žvinakevičius (Liertuva)

Tveuropa užsąkymu sukurtas autorių iš Lietuvos, Latvijos Estijos, Švedijos, filmas „Ledo vaikai“, kurį pristato istorikė Sandra Kalnietė (Latvija).
1941.06.21 prasidėjusią Baltijos šalių okupaciją, masinius areštus, be teismo tremtis i Sibirą. 800 kilometrų už poliarinio rato, Lenos žiotyse, Trofimovsko saloje žiemą po 12 valandų dirbusių vaikų likimai, latvių, lietuvių moterų prisiminimuose. Parodyta Vietinių evenkų atjauta išmokė tremtinių moteris ir vaikus vartoti žalią nevirtą žuvį, apisaugoti nuo ligų, išlaikyti gyvybę atšiauriomos sąlygomis. Po Stalino mirties atsivėrusi viltis sugrįžusiems į Lietuvą, bet laukė persekiojimai, atgalinė tremtis. Šios aplinkybės  išugdė imunitetą – išlaikyti šiaurietišką išdidumą, pasipriešinti, nepsiduoti.


„Partizanų spauda“

dokumentinis, 2011 m., 26 min.
Kūrybinė grupė:
Inga Berulienė
Justinas Lingys
Jonas Narbutas
Ramūnas Skersys
Elvinas Azovič
Anatolijus Tetiušinas

XX a. lietuvos istorijoje itin svarbus rezistencinės kovos laikotarpis, kuris prasidėjo 1944 m. ir truko iki 6-jo dešimtmečio vidurio. Tuo metu ypač aktualus tapo visuomenės švietimas, nes jo moralinį orientyrus negailestingai vaidino sovietinė propaganda. Partizaninė spauda – tai karo laikotarpio spauda. Dauguma leidėjų taip ir liko anonimai, jie kaip karo korespondentai darė savo darbus ir dažnai žūdavo mūšiuose, bunkeriuose.
Apie partizanų spaudą komentuoja Ričardas Čekutis – žurnalistas, Dalius Žygelis – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijo centro „ Gyvosios atminties“ centro vadovas, Auksė Ramanauskaitė – Skinsminienė – LR Seimo narė, Arvydas Anušauskas – istorikas


„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“, vaidybinis, dokumentinis,
2016 m. 100 min., Punskas
Autorius ir režisierius Sigitas Birgrlis
Režisierė Jolanta Malinauskaitė – Vektorienė
Scenarijus pagal Punsko krašto prtizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judeškienės prisiminimus.
Vaidino Punsko, Vilniaus ir Kauno aktoriai ir rezistencijos liudininkai.
Istorines įžvalgas pateikia istorikai dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis
Muzika Audrius Radziukynas.

„Kalbėti apie miško brolius šiandien nepavojinga, bet nebūtinai visiems įdomu“
Apie tragiškus įvykius Šlynakiemyje pirmą kartą sužinojo prieš 26 metus. Laikas yra sąlyginas reiškinys. Jis teisingas, visagalis, viską žinąs; viską gydo, pateisina, įvertina, atleidžia. Jis sustingo žmonių atmintyje prie senu Šlynakieni pušų. Nežinau, kiek joms šiandien metų, bet jos senesnės nei anų dienų įvykiai. Mano tėvui tada ėjo 20-ji žiema. Nepasakojo jis man apie partizanus; tylenis būdamas retai kalbėdavo, nes net pagalvoti apie tai buvo pavojinga. Vėliau supratau, kiek per gyvenimą man pasakojo tylėdamas. Daug vėliau sužinojau, kad nuo vietos, kur 1949 m.gruodžio mėn. 15 d. žuvo lietuvos laisvės sąjudžio karžygis, partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas – Rimvydas, bei jo adjutantas Vytautas Prabulis – Žaibas, mane skiria 21 km. Ir 41 metai. Man tuomet nebuvo net 30-ties.


„Nesulaužyta priesaika“

2007 m., dokumentinis, 2007 m., 28 min.
Agnės Marcinkevičiūtės režisuotas dokumentinis filmas – pasakojimas apie kupiną išbandymų Tauro apygardos, Žalgirio rinktinės partizano Juozo Armonaičio – Triupo vaikystę, jaunystę, ankstyvą apsisprendimą prisijungti prie partizaninio judėjimo. Pasakojimas apie draugų žūtis, išdavystę, atviros kovas, patekimą į KGB rankas, kankinimus, lageriuose praleistus metus ir priesaikos laikymąsi. Greta partizano Juozo Armonaičio – Triupo, prisiminimais dalinasi lietuvių dvasininkas, disidentas Alfonsas Svarinskas,, buvusu ryšininkė Aldona Vilutienė. Filme glaustai supažindinama su to meto pasipriešinimo istorija, pateikiami dokumentai, autentiškos fotografijos, grojamos partizanų dainos. Istorijos faktus komentuoja Lietuvos Genocido ir Rezistencijos Tyrimp Centro direktorė Dalia Kuodytė, žurnalistas Ričardas Čekutis ir istorikas Jonas Gustaitis


„Kupiškio krašto rezistencijos istorija“

dokumentinis – vaidybinis, 2015.15 04, 30 min.
Filmo kūrėjai – Vilija Morkūnaitė ir Petras Vireliūnas.
Užsakovas – Kupiškio etnografinis muziejus.
Tai pirmas filmas, pasakojantis apie Kupiškio krašto rezistencinį judėjimą po antrojo pasaulinio karo. Pasakojimas apie vieną iš partizaninės kovos vadų Albiną Tindžiulį – Dėdę. Tai žmogus, kuris kaip tūkstančiai kitų turėjęs padaryti svarbiausius savo gyvenimo darbus. Karo aviacijos lakūnas, kapitonas, Generolo Antano Gustaičio adjutantas, partizanų vadas Albinas Tindžiulis – Dėdė. Kupiškio krašte žuvo virš 650 partizanų. Visų žmonių atminimui. Prisiminti negalima užmiršti


„Ištikimybės priesaika: partizanų metraštininkas Andrius Dručkus“
dokumentinis, 2012 m., 208 min.
Kūrybinė grupė: Andrius Navickas, Kęstutis Kajūnas, Gediminas Kajūnas

Audrius Drukčkius partizano priesaiką davė, kai jam tebuvo septyniolika, po to, kai miške žuvo brolis. Tačiau netrukus iš būrio vado Balio Vaičėno – Kiubarto gavo specialią užduotį. Kurią sąžiningai ir nuosekliai vykdo visą gyvenimą – būti laisvės kovų metraštininku, perteikiančiu tikrąjį jų vaizdą.
Jo sukaupta ir išsaugota archyvinė medžiaga tapo pagrindu solidžiai studijai apie „Lokio“ rinktinę, o daugiau kaip 6.000 eksponatų tapo Obelių muziejaus, Rokiškio rajone, pagrindu. Ir šiandien šis Audriaus Drukčiaus archyvas vertinamas, kaip vienas įvairiapusiškiausių laisvės kovų atspindžių.


„BUNKERIS“,“Partizanų kuopos vadas Jonas Kadžiulis – Bėda. „Tokia buvo dalia“

dokumentinis, 2016 m., 34 min., 1-ma dalis
Video autorius Virginijus Kašinskas
Laisvės gynėjas, partizanų kuopos vadas, politinis kalinys, visuomenininkas Jonas Kadžiulis – Bėda surado savo buvusio bunkerio vietą Dabužių miške su kitais entuziastais ir pagalbomis 2009 m. vasarą ir atkūrė buvusią slėptuvę. Jono Kadžiulio – Bėdos prisiminimai bunkeryje.
Gimė 1929.01.29. 1948 – 1953 metais kovojo partizanu gretose, išduotas ir nuteistas kalėjo 25 metus, vėliau 10 metų išbuvo tremtyje. 1998 m. 04.14 d. Buvo pripažintas kariu savanoriu. 1998. 05, 13 d. Jam buvo suteiktas leitenanto karinis laipsnis.


„BUNKERIS“

Partizanų kuopos vadas Jonas Kadžiulis – Bėda.
„Pasiryže buvom žūti“, dokumentinis, 2016m., 31 min.,2 –ra dalis

„…ekskursantai iš viso pasaulio buvo šiame bunkeryje…“
Jono Kadžiulio – Bėdos interviu bunkeryje žiemą, – net garas iš burnos kvėpuojant.
… deklamuoja savo eiles apie merginą prie sažeisto partizano, prašančio jį palikti ir išsaugoti savo gyvybę…
Jono išskirtinumas veikia savo dvsingumu, išgyventų sunkumų apmąstymais, minčių dėstymo skaidrumu, pavydėtinu susikaupimu.
„… šiuose ktaštuose dirbo apie 200 stribų partizanų, buvo apie 250 smogikų…“


„Lagerių moterys“

dokumentinis, 2011 m. 29 min.
Autoriai Vytautas damaševičius ir Juozas Matonis
Nijolė Sadūnaitė nuo sovietinės okupacijo laikų rezistentė ir disidentė. Nijolė perėjo Sibiro lagerių pragarą aštuntajame dešimtmetyje.
Augusi okupuotoje Lietuvoje matė pokario kovase suguldytus žuvusius partizanus miestalio aikštėje, areštus, trėmimus.
Išaugusi tikinčioje šeimoje, Nijolė pasirinko vienuolės kelią, užsiėmė eucharistine veikla, aktyviai dalyvavo pogrindžio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidime. 1974 m. buvo suimta ir nuteista lageriui ir tremčiai. Kalėjo Mordovijos politinių kalinių lageryje. Apie tų lagerių nužmogintą pasaulį, jau lagerių agonijos pabaigoje prisiminimais dalinasi Nijolė Sadūnaitė. Tarp Nijolės Sadūnaitės draugų buvos įvairių Sovietų Sąjungos tautybių politinių kalinių.


„Tremties muziejus „Šūbertinė“
Autorius Petras Jokubauskas
Tauragės partizanų ir tremtinių muziejaus varganas ir ilgas ruošimo periodas; džiaugsmingi atidarymo momentai, jaunojo kario priesaika


„LAIKOM FRONTA!“ „Kas tu esi, prof. Markuli?“

dokumentinis, 1– ma dalis, 2015 m., 59 min.,
Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus,
Antanas Zinkevičius
Gintautas Tamilaitis
Vytautas Žymančius
Gintaras Zinkevičius
Po Antrojo pasaulinio karo okupuotoje Lietuvoje partizano Antano Lukšos – Arūno ir partizano, MGB agento Juozo Markulio – Erelio gyvenimo biografijų paralelės.


„LAIKOM FRONTA!“ „Kas tu esi, prof. Markuli?“

 dokumentinis, 2- ra dalis, 2015 m., 60 min.,
Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus,
Antanas Zinkevičius
Gintautas Tamilaitis
Vytautas Žymančius
Gintaras Zinkevičius
Po Antrojo pasaulinio karo okupuotoje Lietuvoje partizano Antano Lukšos – Arūno ir partizano, MGB agento Juozo Markulio – Erelio gyvenimo biografijų paralelės.


„Agentūrinė byla „Vakarai“ 1947 m. Sigitas Kvietkauskas“
dokumentinis, 2014 m. 52 min.
Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus,
Antanas Zinkevičius
Gintautas Tamilaitis
Vytautas Žymančius
Gintaras Zinkevičius
Sigitas Kvietkauskas karo savanoris, partizanas, tremtinys detaliai pasakoja, kaip iš jų sodybos pasienyje 1947 metais Juozas Lukša – Daumantas su grupe partizanų, pirmą katą perėjo Lenkijos sieną ir atlikę užduotį laimingai sugrįžo atgal.


„LAIKOM FRONTA!“ „Antanas Lukša“

dokumentinis, 2015 m., 72 min.
Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus,
Antanas Zinkevičius
Gintautas Tamilaitis
Vytautas Žymančius
Gintaras Zinkevičius

Ryšininkas, partizanas Antanas Lukša – Arūnas, vienas iš krturių brolių partizanų, dalyvavo kautynėsesu okupantais Mozūriškio miške. Dalyvavo išsiaiškinant Albino Markulio – Erelio išdavystes, planuojamą Lietuvos partizaninio pasipriešinimo sunaikinimą. Kovų draugo išduotas, kankintas, nuteistas ir ištremtas į Sibiro lagerius. Po tremties , sugįžęs sukūrė šeimą, aktyviai dalyvavo Lietuvos Sąjudžio veikloje, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijos kūrime.


„Lietuvos karininkas Jonas Semaška – Liepa“

dokumentinis, 2014 m., 49 min.
Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus,
Antanas Zinkevičius
Gintautas Tamilaitis
Vytautas Žymančius
Gintaras Zinkevičius

Majoras Jonas Semaška – Liepa“ Žemaitijoje suvienijo veikusias pavienias partizanų grupes į organizuotą derinį – Žemaitijos lrgioną – ir tapo jo vadu. Istoriją pasakoja jo sūnus Jonas Semaška.


„Žemaitijos legionas 1944 – 1945 metais“

dokumentinis, 2014 m., 88 min.
Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus,
Antanas Zinkevičius
Gintautas Tamilaitis
Vytautas Žymančius
Gintaras Zinkevičius

Paskutinio „Žemaitijos legiono“ žvalgybos štabo nario Stepono Grybausko kautynių, organizacinės veiklos vaizdingi prisiminimai.


„Paskutinis interviu su Vytautu Juodsnukiu“

dokumentinis, 2013 m., 44 min.
Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus,
Antanas Zinkevičius
Gintautas Tamilaitis
Vytautas Žymančius
Gintaras Zinkevičius

Ryšininko, partizano, tremtinio, rašytojo, daininko Vytauto Juodsnukio prisiminimai suguldyti jo parašytose prisiminimų knygose. Ligos patale perduoti linkėjimai neprarasti vilties, tikėjimo savo siekiais, palydėjo tremtyje kurtais dainų posmais.


„Mylėjo ir myli Tėvyne. Bronė ir Bronius Jungaičiai“

dokumentinis, 2015 m., 44 min.
Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus,
Antanas Zinkevičius
Gintautas Tamilaitis
Vytautas Žymančius
Gintaras Zinkevičius

Kalvarijos krašto partizanų rėmėjų ir ryšininkų Bronės ir Broniaus Jungaičių nuveiktų darbų epizodai. Pavydėtinas Broniaus suvalkietiškas užsispyrimas, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, esančiam su negalia – be rankos plaštako ir be vienos akies, reto atkaklumo asmenybė.